Lietuvių k. 12 kl.

2009 m. spalio 10 d., šeštadienis

Publicistinis stilius

Atsiskaitymo forma – mokytojo sudaryta atsiskaitymo užduotis, vertinama pažymiu.
I pusmečio – publicistinio teksto skaitymo ir suvokimo testas, teksto interpretacija bei samprotaujamojo tipo rašinys.















Lietuvių k. brandos egzaminų programa

Manau, dar gali būti keičiama, nes visuomenė jau informuota, kad mokyklinis ir valstybinis egzaminai bus apjungti.

http://www.nec.lt/failai/929_lietuviu(g)_progr-2009.pdf

VII. BRANDOS EGZAMINŲ UŽDUOTYS
22. Valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą sudaro tokios užduotys:
22.1. alternatyvios teksto rašymo užduotys;
22.2. teksto(-ų) ištrauka(-os) su teksto suvokimo užduotimis;
23. Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzamine pateikiamos tokios rašymo užduotys:
23.1. valstybiniam brandos egzaminui pateikiamos dvi alternatyvios užduotys: samprotavimo rašinio rašymas arba teksto interpretacija. Interpretacijai pateikiami 3 tekstai (arba jų ištraukos). Pateikiamų tekstų autoriai mokiniams žinomi iš Bendrųjų programų bendrajame ir išplėstiniame kurse pateiktų skaityti autorių bei kūrinių sąrašo;
23.2. mokykliniam brandos egzaminui pateikiamos trys alternatyvios užduotys: samprotavimo rašinio rašymas, literatūrinis rašinys (pateikiamos 3 temos rašiniui, nurodomi autoriai, bent vieno iš jų kūryba mokinys privalo remtis rašydamas rašinį) ir teksto interpretacija (pateikiami 3 tekstai arba tekstų ištraukos. Autoriai, kurių kūriniai ar jų ištraukos pateikiamos užduotyje, nurodyti Bendrųjų programų bendrajame kurse skaitomų ir nagrinėjamų autorių bei kūrinių sąraše.). Mokinys turi pasirinkti ir atlikti vieną užduotį.

Interpretacija iš "Altorių šešėly"

Mokytojas sakė, kad iš V.Mykolaičio-Putino "Altorių šešėly" klasė rašė interpretaciją pagal egzamino užduotį.

Radau kažkokią, bet nežinau, ar šita:
http://www.nec.lt/failai/1037_uzduotys_2009_MBE_liet_k_gimt_rasymo_uzduotis.pdf

TEKSTO INTERPRETACIJOS UŽDUOTYS
Pasirinkite vieną iš pateiktų tekstų ir parašykite 350–400 žodžių teksto interpretaciją:

2 TEKSTAS
Vincas Mykolaitis-Putinas
ALTORIŲ ŠEŠĖLY
I. BANDYMŲ DIENOS
IX
(Ištrauka)
Šeštadienį atvažiavo daug klierikų giminių. Parlatoriume1 skambėjo kalbos ir moterų juokas. Vienų seserys kitiem buvo pažįstamos. Tomis dienomis įėjimas į seminariją būdavo laisvesnis ir pasimatymas lengvesnis. Tie, kurie neturėjo svečių, rasdavo priežastį bent pereiti per parlatoriumą ir pamatyti naujų veidų, išgirsti naujų balsų ir jauno mergaičių juoko.
Liudo Vasario nė vienas pažįstamas neatlankė, ir jam buvo liūdna, girdint tuos linksmus balsus ir juoką. Iš anapus mūrų vėl plūstelėjo laisvo gyvenimo srovė – ir vidur žiemos pasivaidino viliojantis vasaros vaizdas. Atminty vėl atgijo Liucės paveikslas, paskutiniais laikais beišnykstąs iš jo minčių ir įvaizdžių rato.
Jis išėjo į sodą. Naujai pasnigtas sniegas minkštai girgždėjo po kojomis, už seminarijos sodo skambėjo rogių varpeliai, kažkas šūkavo, kažkas kalbėjo. Sparčiai žingsniuodamas seminarijos sodo takais, jis atsiminė sceną Petrylos sode, kaip Liucė užspaudė delnais jam akis ir nosį, kaip jinai jį pajuokė ir pabėgo. Bet dabar jam, tai atsiminus, jau nebuvo nei gėda, nei pikta, bet juokinga.
– Išdykusi mergiotė, – tarė jis sau, linksmai nusišypsojo ir tęsė toliau savo kelionę aplinkui sodą.
Jis jau buvo išaugęs iš vaikiško bailumo atrodyti juokingam ir turėjo jau daugiau pasitikėjimo savimi. Jam dabar rodėsi, kad, sutikęs Liucę, pats primintų tą sceną ir iš savęs pasijuoktų kartu su ja. Jis norėjo dar pratęsti Liucės atsiminimą, sudaryti naujų vaizdų ir scenų, bet šiandien jam tai jau nevyko. Jo mintys spruko tolyn, vaizdai trūko ir maišėsi. Liucės atsiminimas jo nebejaudino ir vaizduotės nebežadino. Tačiau jis pajuto savy kažkokią tuštumą, spragą, nerimastį – ir laukimą kažin kokio susitikimo, naujos nepaprastos pažinties.
Jis vaikščiojo vienas tuščiais sodo takais, o ankstybas žiemos vakaras jau pilku, balzganu melsvumu aptraukė Katedros bokštus ir seminarijos rūmus, ir visa, kas tik buvo prieš jo akis. Pradėjo snaigioti didelėmis, iš reto krintančiomis snaigėmis, kurios sagstėsi prie jo palto ir, švelniai paliesdamos, kuteno blakstienas.
Pamažu jį pagavo svajinga nuotaika. Rodėsi jam, kad jis ne suka aplinkui aukšta siena aptvertą seminarijos sodą, bet eina ir eina vis pirmyn į tą balzganą melsvumą nežinomu, nesibaigiamu keliu. Nušvitusiu veidu ir klaidžiojančiu lūpose šypsniu, jis ne tik svajojo, bet ir gyveno vieną savo skurdžios jaunystės pasaką. Ir rodėsi jam, kad iš ano krašto priešais jį ateina toji Nepažįstamoji, Neregėtoji, kurios prisiartinimą jis štai taip gyvai jaučia.
Šilta malonaus jausmo banga užliejo jo krūtinę, ir tokios laimingos valandos jis neturėjo jau labai seniai. Jisai buvo užmiršęs seminariją ir nekenčiamą „labirintą“, ir nuobodžias meditacijas, ir neraminančias išpažintis – ir viską, kas jį varžė ir skyrė nuo plataus gyvenimo ir gražaus pasaulio...
Tą minėtą vakarą klierikas Vasaris, grįždamas iš sodo kelionės į seminarijos mūrus, kartu nešėsi ir neaiškią viltį, bene iš tiesų laukia jojo koks visai netikėtas susitikimas parlatoriume. Ir jis neiškentė ten nenuėjęs ir nepasirodęs. Jis, žinoma, nieko ten nerado, bet neaiški viltis jojo nepametė.
V. Mykolaitis-Putinas. Raštai, 4 t. – V., Vaga, 1992

1 Parlatorijus – vienuolyno kambarys, skirtas pokalbiams su atvykėliais, ypač pasauliečiais; pokalbių vieta.

Literatūra interpretacijai "Altorių šešėly"